Elektromobilių bumas Lietuvoje jau nebe ateitis – jis vyksta dabar. Keliuose daugėja elektromobilių, didžiuosiuose miestuose daugėja greito įkrovimo vietų, o prekybos centrai vis dažniau savo aikštelėse stato įkrovimo stoteles kaip papildomą paslaugą klientams.

Vis dėlto verslai dažnai padaro vieną strategiškai brangią klaidą: galvoja, kad „užtenka pastatyti stotelę ir viskas“. Tai klaidinga. Viešoji elektromobilių įkrovimo stotelė yra ne vien metalo dėžė su kabeliu. Tai yra nuolat veikianti infrastruktūra, kuriai taikomi techniniai, teisiniai ir reputaciniai standartai.

Trumpai tariant: įkrovimo stotelę įrengti gali beveik bet kas, bet užtikrinti, kad ji veiktų patikimai kasdien – čia jau kitas lygis. Dėl to vis daugiau įmonių renkasi dirbti su profesionalais, tokiais kaip UAB „Ekoenergas“, kurie ne tik įrengia elektromobilių įkrovimo stoteles, bet ir pasirūpina jų eksploatavimu, nuotoline stebėsena ir technine priežiūra (www.eoenergas.lt).

Šiame straipsnyje pažiūrėkime:

• kokia šiandien yra elektromobilių įkrovimo infrastruktūros situacija Lietuvoje;

• kodėl vien įrengti stotelę neužtenka;

• kokie yra reguliaciniai įsipareigojimai verslui;

• ir kuo skiriasi įmonės, kurios prižiūri stoteles profesionaliai, nuo tų, kurios „pamiršta“ po montavimo.

• 

Lietuvos situacija: augimas vyksta, bet ne visur vienodai

Per pastaruosius kelerius metus elektromobilių infrastruktūra Lietuvoje augo greitai, tačiau labai netolygiai. Didžiuosiuose miestuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje – viešųjų stotelių atsiranda vis daugiau: prekybos centrai, biurai, viešbučiai ir net sporto klubai jau suvokia, kad įkrovimo vieta yra papildomas traukos argumentas klientui.

Tačiau užmiestyje ir mažesnėse gyvenvietėse situacija vis dar komplikuota. Vairuotojai dažnai turi planuoti kelionę pagal tai, ne kur patogu apsipirkti ar sustoti pavalgyti, o kur apskritai yra įkrovimo galimybė. Būtent čia viešosios stotelės tampa ne tik verslo paslauga, bet ir infrastruktūros misija.
Ir čia svarbu suprasti vieną dalyką: Lietuva yra spaudžiama dviejų jėgų vienu metu:

1. ES Žaliasis kursas ir nacionaliniai tikslai iki 2030 m. reikalauja daug didesnio įkrovimo prieinamumo.

2. Vartotojų įpročiai keičiasi sparčiau negu infrastruktūra spėja prisitaikyti.

Tai reiškia labai paprastą dalyką verslui: jeigu šiandien investuosi į elektromobilių įkrovimo stotelę, ypač greitojo įkrovimo, tu tampi ne „dar vienas iš“, o vienas iš nedaugelio toje vietovėje. Kitaip tariant, tai gali būti tavo konkurencinis privalumas, kuris atveda žmones tiesiai į tavo aikštelę.

Būtent dėl to tokias stoteles vis dažniau diegia ne tik degalinės, bet ir prekybos centrai, savivaldybių aikštelės, logistikos įmonės ir net mažesnės parduotuvės regionuose. UAB „Ekoenergas“ dirba būtent su tokio tipo klientais – nuo vienos stotelės iki pilno įkrovimo sprendimo su mokėjimais, prieiga, stebėsena ir aptarnavimu.

Viešoji ir privati stotelė – čia ne tas pats

Nuo čia prasideda visas rimtumas.
Yra du tipai:
1. Viešosios elektromobilių įkrovimo stotelės
Tai stotelės, kuriomis gali naudotis bet kuris vairuotojas. Dažniausiai jos montuojamos atvirose stovėjimo aikštelėse, prie prekybos centrų, degalinių, verslo centrų ar savivaldybių objektų. Šios stotelės:

• turi priimti mokėjimus (kortele, programėle, pan.);

• privalo būti saugios ir patikimos;

• turi veikti įvairiomis oro sąlygomis;

• turi būti prieinamos ir žmonėms su negalia (aukštis, privažiavimas, kabelio masė ir pan.).

2. Privačios elektromobilių įkrovimo stotelės
Tai stotelės, kurios montuojamos įmonės viduje (pvz., įmonės autoparko elektromobiliams, darbuotojams, nuomininkams) arba privačiuose namuose. Čia paprasčiau:

• nereikia viešos atsiskaitymo sistemos;

• nereikia viešos prieigos;

• griežtumas dėl prieinamumo yra mažesnis.

Ir štai, kur verslai dažnai "sudega":

⦁ Jie pasistato stotelę savo aikštelėje, bet praktiškai elgiasi kaip vieša stotelė: leidžia krautis klientams, reklamuoja „įkrovimas pas mus“, bet formaliai stotelė neatitinka viešajai stotelei taikomų reikalavimų.
Tai – rizika. Tiek saugos prasme, tiek teisine prasme.

Todėl jeigu įmonė planuoja stotelę naudoti ne tik savo mašinoms, bet ir kaip paslaugą klientams ar lankytojams, verta iškart kalbėti su profesionalais, kurie montuoja būtent viešai prieinamą infrastruktūrą ir žino reikalavimus (tokie kaip UAB „Ekoenergas“). Kodėl? Nes nuo to priklauso, ar tavo įkrovimo taškas taps pajamų šaltiniu, ar galvos skausmu.

Kodėl vien įrengti neužtenka: priežiūra yra kritiškai svarbi

Tarkime, įmonė pasistatė įkrovimo stotelę su greituoju krovimu. Investicija graži, atrodo moderniai, visiems patinka. Kas toliau?
Toliau prasideda tai, apie ką dažnai negalvojama: eksploatacija.
Kodėl priežiūra yra būtina?

1. Vartotojų patirtis
Labai paprastas scenarijus: vairuotojas važiuoja ilgesnį maršrutą, baterija ant ribos, navigacija rodo, kad tavo vietoje yra įkrovimo stotelė. Jis atvažiuoja. Stotelė neveikia.
Rezultatas:

• ne tik prarastas vienas klientas;

• tai nepasitenkinimo momentas, kurį tas žmogus prisimins ir pasidalins;

• tu nebekenti kaip „draugiška elektromobiliams vieta“.

Ir čia labai svarbus psichologinis dalykas: elektromobilių vairuotojas tau atveža pinigus. Jis laukia nuo 30 iki 60 minučių šalia tavo verslo, ir per tą laiką labai tikėtina, kad jis ką nors nusipirks. Jeigu stotelė neveikia – jis ne tik neišleido pinigų, jis dabar tave laiko nepatikimu.

2. Veikimo laikas ir teisiniai įsipareigojimai
Pagal ES ir Lietuvos reguliacijas operatorius turi užtikrinti, kad viešoji stotelė veiktų ne mažiau kaip 95 % laiko per metus. Tai nėra „būtų malonu“. Tai prievolė. Jei stotelė stringa, išsijungia, neveikia mokėjimas, ryšys dingo ir niekas nesureagavo – formaliai tu jau prasilenki su reikalavimu.
Dėl to profesionalūs montuotojai, tokie kaip „Ekoenergas“, neapsiriboja vien fiziniu montavimu. Jie gali pasiūlyti nuotolinę stebėseną, programinių gedimų diagnostiką, mėnesines patikras, gedimų registrą ir realų atsakomybės žmogų, į kurį galima kreiptis. Kitaip tariant – ne metalinė dėžė, o paslauga su garantuotu veikimu.

3. Neplanuotos išlaidos
Neprižiūrėta stotelė dažnai reiškia avarinį remontą, kuris yra brangiausias scenarijus.
Vietoje planinės kabelio patikros – sudegęs lizdas.
Vietoje programinio atnaujinimo – visas valdymo mazgo keitimas.
Vietoje tvarkingo valymo žiemą – užšalęs ekranas ir klientų skundai.

Labai grubiai, bet praktiškai: prevencinė priežiūra yra pigesnė nei reanimacija.

Tipinės problemos Lietuvoje

Lietuva nėra šilta Ispanija. Mūsų sąlygos smogia stotelėms gana tiesiai.
Dažniausi iššūkiai:

⦁ staigūs temperatūrų pokyčiai (šalčio / drėgmės kondensatas daro savo);
⦁ ekranų ir mokėjimo terminalų veikimas minusinėje temperatūroje;
⦁ ryšio sutrikimai nuošalesnėse vietose (kai stotelė nebeprijungta prie serverio, ji nebegali priimti mokėjimų normaliai);
⦁ kabelių pažeidimai (nuvažiavimas per kabelį, kabelio vilkimas per aštrius paviršius);
⦁ vandalizmas (nutraukti kabeliai, apgadinti ekranai);
⦁ programinės įrangos klaidos, kai stotelė fiziškai „gera“, bet klientas vis tiek negali pradėti krovimo.

Yra labai aiški tendencija: verslai, kurie turi sutartį su prižiūrinčia įmone ir gauna planinius patikrinimus (pvz., „Ekoenergas“ modelis), išleidžia mažiau, nes gedimai fiksuojami anksti, o ne tada, kai jau stovi nepatenkintas žmogus su telefonu rankoje ir filmuoja, kaip pas tave „niekas neveikia“.

Teisinė pusė: kas privaloma?

Viešųjų elektromobilių įkrovimo stotelių eksploatavimas Lietuvoje yra reglamentuotas. Tai ne yra „pasistatysiu stulpą ir imsiu mokestį už elektrą“.
Pagrindiniai punktai, kuriuos turi žinoti įmonė:

1. Saugos standartai
Stotelės turi atitikti tokius standartus kaip IEC 61851 ir IEC 62196, būti paženklintos CE ženklinimu. Tai apima elektrosaugą, izoliaciją, kabelių kokybę ir pan.

2. Prieinamumas visiems
Vieša stotelė turi būti fiziškai pasiekiama ir naudotina ir žmonėms su negalia. Tai reiškia stovėjimo vietos ženklinimą, privažiavimo aukštį, kabelio svorį.

3. Mokėjimų skaidrumas
Vartotojas turi aiškiai matyti tarifą (pvz., €/kWh arba €/min.) dar prieš jungdamas automobilį. Taip pat – galėti atsiskaityti „čia ir dabar“, be sutarties, lojalumo kortelės ar registracijos.

4. Duomenų apsauga
Vartotojų duomenys (mokėjimų istorija, lokacija, įkrovimo sesijų laikas) yra asmens duomenys ir privalo būti tvarkomi pagal BDAR.

5. Gedimų viešinimas
Jei stotelė neveikia, informacija apie tai turi būti atnaujinta sistemose, kurias naudoja vairuotojai (navigacijos, žemėlapiai ir pan.). Kitaip tariant, negalima „apsimesti, kad viskas gerai“.

6. Registracija registre
Viešoji stotelė turi būti registruota nacionalinėje duomenų bazėje ir matoma viešuose sąrašuose. Kodėl? Nes kitaip ji neegzistuoja vairuotojui, kuris planuoja kelionę.

Visa tai praktiškai reiškia: tu gali bandyti tvarkytis pats, bet tada turi tapti mini energijos tiekėju, mini IT padaliniu ir mini teisininku vienu metu. Dėl to realiai rinka ir juda į pusę, kur įmonės kreipiasi į specialistus, tokius kaip UAB „Ekoenergas“, kurie iš karto montuoja taip, kad būtų tvarkoje tiek technika, tiek atsiskaitymas, tiek dokumentai.

Gerai prižiūrima stotelė = reali finansinė nauda

Dabar – svarbiausia verslui.
Prižiūrėta, tvarkingai veikianti vieša elektromobilių įkrovimo stotelė duoda naudą keliais būdais:

1. Didesnis srautas
Elektromobilių vairuotojai renkasi apsipirkimo ir sustojimo vietas pagal galimybę įkrauti automobilį. Jeigu tavo vietoje yra patikima įkrovimo stotelė, jie atvažiuos pas tave, o ne pas konkurentą.
Tyrimai rodo, kad vairuotojas vidutiniškai praleidžia 30–60 minučių šalia įkrovimo vietos ir per tą laiką išleidžia papildomai 10–25 eurus kavinei, parduotuvei, paslaugoms.

2. Reputacija
Įkrovimo stotelė aikštelėje šiandien yra kaip „Wi-Fi nemokamas“ prieš 10 metų. Tai signalas, kad tavo verslas yra modernus, draugiškas ir galvojantis į priekį. Ir labai svarbu – ne tik „turim stotelę“, bet „pas mus ji VEIKIA“. Čia yra skirtumas, kurį klientai pastebi.
Apie 70 % elektromobilių vairuotojų teigia, kad palankiau vertina ir linkę rekomenduoti verslus, kurie suteikia patikimą įkrovimo galimybę.

3. Papildomos pajamos
Įkrovimo paslauga pati savaime gali būti apmokestinama:

⦁ mokestis už kWh;
⦁ mokestis už stovėjimo laiką prie stotelės;
⦁ lojalumo modelis („kraukis nemokamai, jei esi mūsų klubo narys / klientas“);
⦁ reklaminiai ekranai pačioje stotelėje.

Profesionalūs įrengėjai, tokie kaip „Ekoenergas“, gali parinkti modelį, kuris labiausiai tinka konkrečiai vietai – pavyzdžiui, prekybos centrui gali verta duoti 30 min. nemokamai, kad žmogus užbėgtų apsipirkti, o logistikos parkui – taikyti grynai tarifinį atsiskaitymą.

4. Turto vertė
Komerciniai objektai su elektromobilių infrastruktūra yra vertinami kaip „ateičiai pasiruošę“. Tokias patalpas lengviau išnuomoti, o nuomos kaina dažnai būna 5–8 % didesnė, nes nuomininkams tai reiškia papildomą privalumą jų darbuotojams ir klientams.

5. Tvarumo reitingai ir sertifikatai
Jei įmonė taiko BREEAM, LEED ar panašius tvarumo standartus, tvarkingai veikianti elektromobilių įkrovimo infrastruktūra yra labai aiškus pliusas. Kitaip sakant – tai ne vien komercinė paslauga, tai ir įvaizdis, ir argumentas viešuosiuose pirkimuose, ir PR medžiaga.

Tikras lietuviškas pavyzdys

Vienas Lietuvos prekybos tinklas dar 2021 m. įsirengė apie keliolika elektromobilių įkrovimo stotelių savo parduotuvių aikštelėse. Idėja buvo gera, bet priežiūros sistema praktiškai neegzistavo – viskas buvo paremta principu „jeigu kažkas neveikia, klientas parašys į Facebook“.
Kas nutiko?

⦁ vidutinis veikimo laikas siekė tik ~82 %;
⦁ klientai pradėjo viešai rašyti, kad stotelės neveikia;
⦁ vairuotojai ėmė rinktis konkurentų aikšteles.

Po metų jie pakeitė modelį: sudarė techninės priežiūros sutartį, pagal kurią stotelės yra tikrinamos, stebimos ir tvarkomos nuolat, o ne „kai jau gaisras“. Įjungus reguliarią priežiūrą, veikimo laikas pakilo iki ~97 %. O elektromobilių vairuotojų apsilankymų skaičius augo apie trečdalį.
Investicija į priežiūrą atsipirko per maždaug 14 mėnesių. Kodėl? Nes tie žmonės, kurie krauna automobilį, tuo metu perka.
Ir būtent čia atsiranda vertė partneriui: įmonė kaip „Ekoenergas“ suteikia ne tik „va, dėžė su kabeliu“, o visą veikiančią paslaugą, kuri realiai atveda klientą į vietą ir užtikrina, kad jis neišvažiuotų nusivylęs.

Ką turi žinoti kiekvienas verslas prieš priimdamas sprendimą

Labai praktiškai:

1. Planuokite ne tik stotelės kainą, bet ir palaikymą. Geras atskaitos taškas – skirti apie 15–20 % pradinės investicijos per metus priežiūrai ir aptarnavimui.

2. Pasirašykite priežiūros / aptarnavimo sutartį. Nes be jos jūs tampate „24/7 pagalbos linija“ patys sau. Tai nėra realu nei degalinei, nei parduotuvei, nei kavinei. Tokias sutartis siūlo specializuotos įmonės, kaip UAB „Ekoenergas“.

3. Sekite statistiką. Reikia žinoti, kiek laiko stotelė veikė, kiek krovimų buvo, koks gedimų dažnis. Tai yra jūsų ROI įrodymas.

4. Neignoruokite atsiliepimų. Jei žmonės sako „neveikė“, „negalėjau atsiskaityti kortele“, „buvo tamsu ir nesaugu“ – tai yra ne komentaras, tai yra signalas, kad jūs prarandate klientus.

5. Įsitikinkite, kad jūsų stotelė oficialiai gali būti laikoma vieša. Jeigu leidžiate krautis bet kam, bet stotelė nėra tvarkingai sertifikuota kaip viešoji, jūs turite teisinę riziką, kurios gal net nepastebėjote.

Ir dar viena rekomendacija labai paprasta: nekartokit to, ko jau prisidarė kiti. Yra įmonių, kurios pasistatė „kažkokią“ stotelę pigiai, be priežiūros plano, ir po metų jau ją keičia nauja. Čia yra dvigubos investicijos scenarijus. Profesionalus partneris UAB „Ekoenergas“ paprastai jau iš pradžių parenka sprendimą, kuris tiks jūsų objektui ir realiam naudojimui, ne tik „gražiai atrodys nuotraukose“.

Dažniausiai užduodami klausimai

Kokios yra pagrindinės verslo atsakomybės įrengiant viešas elektromobilių įkrovimo stoteles Lietuvoje?

Verslai privalo užtikrinti teisinių reikalavimų laikymąsi, tinkamą įrengimą, nuolatinę priežiūrą, mokėjimo sistemų funkcionavimą ir saugumą vartotojams. Taip pat būtina registruoti stoteles oficialiame registre ir užtikrinti, kad jos atitiktų prieinamumo neįgaliesiems standartus.

Kaip dažnai reikėtų atlikti viešųjų elektromobilių įkrovimo stotelių techninę priežiūrą ir patikras?

Minimaliai stotelės turėtų būti apžiūrimos kartą per mėnesį, o išsami techninė priežiūra atliekama bent kartą per metus arba pagal gamintojo / reguliavimo reikalavimus. Didelių apkrovų stotelėms rekomenduojama dažnesnė priežiūra – kas 3–4 mėnesius. Tokias paslaugas verslai dažnai perduoda tokioms įmonėms kaip UAB „Ekoenergas“.

Kokios yra viešosios elektromobilių įkrovimo stotelės priežiūros išlaidos?

Išlaidos skiriasi priklausomai nuo stotelės tipo ir naudojimo intensyvumo, tačiau tipiškai metinės priežiūros kaštai sudaro apie 15–20 % pradinės investicijos. Tai apima reguliarų aptarnavimą, programinės įrangos atnaujinimus, techninį remontą ir nuotolinę stebėseną.

Kokie teisiniai reglamentai taikomi viešajam elektromobilių įkrovimui Lietuvoje?

Reglamentai apima įrengimo standartus, mokėjimo skaidrumą, prieinamumą, saugumą ir pranešimus apie gedimus. Galioja tiek Lietuvos teisės aktai, tiek ES direktyvos, įskaitant EMIP reikalavimus, elektrosaugos normas ir duomenų apsaugą (BDAR).

Kaip verslai gali apsaugoti elektromobilių įkrovimo stoteles nuo vandalizmo ir techninių gedimų?

Rekomenduojama naudoti patvarius korpusus su aukštu atsparumo lygiu, įrengti apšvietimą ir stebėjimo kameras, pasirinkti gerai matomas vietas, apdrausti įrangą ir turėti priežiūros sutartį su patikimu partneriu, galinčiu greitai sureaguoti. Tokias prevencines priemones praktikoje diegia UAB „Ekoenergas“.