Sužinokite, kaip suderinti reguliuojamo aukščio stalą ir ergonominę kėdę, kad darbo vieta būtų patogi, o dirbdami mažiau pavargtumėte.
Patogi darbo vieta prasideda ne nuo gražaus stalo ar minkštos kėdės. Svarbiausia, kad visi jos elementai būtų pritaikyti konkrečiam žmogui, jo ūgiui, darbo pobūdžiui ir kasdieniams įpročiams. Net ir brangūs baldai nesuteiks laukiamo komforto, jeigu stalas bus per aukštas, kėdė – netinkamai sureguliuota, o monitorius stovės nepatogioje vietoje.
Vienas praktiškiausių šiuolaikinės darbo vietos sprendimų – reguliuojamo aukščio stalo ir ergonominės kėdės derinys. Kėdė suteikia atramą dirbant sėdint, o reguliuojamas stalas leidžia dienos metu pakeisti kūno padėtį ir dalį užduočių atlikti stovint. Tinkamai suderinti šie baldai gali padėti sumažinti statinę kūno apkrovą, išvengti nepatogių padėčių ir darbo dienos pabaigoje jaustis mažiau pavargusiam.
Ergonomiška darbo vieta – ne vienas baldas, o visa sistema
Renkantis darbo vietos baldus dažnai pirmiausia ieškoma stalo, o tik vėliau prie jo derinama kėdė. Tačiau ergonomikos požiūriu reikėtų vertinti visą darbo vietą: stalą, kėdę, monitorių, klaviatūrą, pelę, apšvietimą ir net dažniausiai naudojamų daiktų išdėstymą.
Vienos visiems tinkamos sėdėjimo ar stovėjimo padėties nėra. Darbo vieta turi būti reguliuojama taip, kad žmogus galėtų išlaikyti neutralią kūno padėtį, nekelti pečių, nesilenkti prie monitoriaus ir nesukti liemens siekdamas dažnai naudojamų priemonių. Ne mažiau svarbu reguliariai keisti padėtį, nes net ir taisyklingai sėdėti nejudant visą dieną nėra naudinga.
Todėl reguliuojamo aukščio stalas ir ergonominė kėdė geriausiai veikia kartu. Vienas baldas leidžia keisti darbo padėtį, o kitas pasirūpina tinkama atrama tuo metu, kai dirbama sėdint.
Kodėl verta derinti sėdimą ir stovimą darbą?
Reguliuojamo aukščio stalas kartais klaidingai suprantamas kaip stalas, prie kurio reikėtų didžiąją dienos dalį stovėti. Iš tiesų jo paskirtis yra ne pakeisti sėdėjimą stovėjimu, o suteikti galimybę patogiai kaitalioti abi padėtis.
Sėdint dažniausiai patogu atlikti ilgesnio susikaupimo reikalaujančias užduotis: rašyti, analizuoti informaciją, rengti dokumentus ar dirbti su tiksliomis programomis. Stovint galima atsakyti į elektroninius laiškus, dalyvauti nuotoliniame susitikime, kalbėti telefonu ar atlikti trumpesnes užduotis.
Padėties pakeitimas skatina natūralų judėjimą ir padeda sumažinti ilgalaikę statinę apkrovą. Svarbiausias principas – nestovėti ir nesėdėti per ilgai nekeičiant padėties. Ergonomikos rekomendacijose pabrėžiama, kad darbo dienos metu naudinga periodiškai atsistoti, pajudėti, pasivaikščioti ar atlikti paprastus tempimo judesius.
Kaip išsirinkti reguliuojamo aukščio stalą?
Renkantis reguliuojamo aukščio stalą svarbu vertinti ne tik jo išvaizdą ar kainą. Stalas turi būti pakankamai stabilus, tinkamo dydžio ir turėti tokį reguliavimo diapazoną, kad būtų patogus tiek sėdinčiam, tiek stovinčiam žmogui.
Tinkamas aukščio diapazonas
Žemiausioje padėtyje stalviršis turi nusileisti tiek, kad sėdint nereikėtų kelti pečių ar tiesti rankų aukštyn. Aukščiausioje padėtyje stalas turi būti tinkamas žmogaus ūgiui stovint.
Darbo paviršius paprastai reguliuojamas maždaug alkūnių aukštyje. Rašant ar naudojantis klaviatūra dilbiai turėtų būti beveik lygiagretūs grindims, o pečiai – atpalaiduoti.
Aukštesniems žmonėms būtina patikrinti maksimalų stalo aukštį, o žemesniems – minimalią jo padėtį. Vien skaičiaus produkto aprašyme ne visada pakanka, todėl prieš įsigyjant stalą naudinga jį išbandyti.
Stabilumas ir pakėlimo mechanizmas
Pakeltas stalas neturėtų pastebimai svyruoti rašant, naudojantis klaviatūra ar atsirėmus į stalviršį. Stabilumui įtakos turi rėmo konstrukcija, kolonų kokybė, stalviršio dydis ir ant stalo laikomos įrangos svoris.
Naudinga įvertinti:
variklių skaičių;
keliamąją galią;
pakėlimo greitį;
veikimo garsą;
apsaugą nuo susidūrimo su kliūtimi;
gamintojo suteikiamą garantiją.
Dviem varikliais valdomi stalai dažniausiai pasirenkami didesniems stalviršiams, keliems monitoriams ar sunkesnei darbo įrangai. „Inter Office“ siūlomų reguliuojamų stalų asortimente yra modelių su dviem varikliais, atminties pozicijomis ir skirtingo dydžio stalviršiais.
Atminties funkcija
Stalo valdymo pulte esančios atminties pozicijos leidžia išsaugoti patogiausią sėdėjimo ir stovėjimo aukštį. Tuomet norint pakeisti padėtį nereikia kiekvieną kartą stalo reguliuoti iš naujo.
Ši funkcija ypač naudinga darbo vieta besidalijantiems žmonėms. Kiekvienas naudotojas gali išsaugoti savo nustatymus ir greitai pritaikyti stalą pagal individualų ūgį.
Stalviršio plotis ir gylis
Darbo stalas turi būti pakankamai erdvus monitoriui, klaviatūrai, pelei, dokumentams ir kitoms kasdien naudojamoms priemonėms. Tačiau per didelis stalas mažoje patalpoje gali apsunkinti judėjimą.
Dirbant su vienu monitoriumi dažnai pakanka kompaktiškesnio stalviršio. Naudojant du monitorius, papildomą kompiuterį ar daug dokumentų, verta rinktis platesnį modelį.
Stalviršio gylis taip pat svarbus. Monitorius neturėtų stovėti pernelyg arti akių. OSHA rekomendacijose nurodoma, kad įprastas patogus žiūrėjimo atstumas yra maždaug 50–100 centimetrų, tačiau jis priklauso nuo ekrano dydžio, teksto ir individualaus regėjimo.
Laidų tvarka ir papildomi priedai
Kylant ir leidžiantis stalui kartu juda monitorių, kompiuterio, įkroviklių ir kitų įrenginių laidai. Dėl to iš anksto reikėtų pasirūpinti kabelių loveliu, laidų laikikliais ir pakankamu jų ilgiu.
Naudingi gali būti ir kiti priedai:
monitoriaus laikiklis;
po stalviršiu tvirtinamas kompiuterio laikiklis;
stalčių blokas;
elektros lizdų modulis;
ausinių laikiklis;
nedidelis kilimėlis stovimam darbui.
Tvarkinga laidų sistema ne tik pagerina darbo vietos vaizdą, bet ir leidžia stalą saugiai reguliuoti.
Kaip išsirinkti ergonominę kėdę?
Reguliuojamas stalas nepakeičia geros darbo kėdės. Didelė darbo dienos dalis vis tiek praleidžiama sėdint, todėl kėdė turi tinkamai palaikyti kūną ir leisti keisti sėdėjimo padėtį. Plačiau apie svarbiausias kėdės funkcijas ir pasirinkimo kriterijus skaitykite straipsnyje „Ergonominės kėdės darbui prie kompiuterio: kaip išsirinkti patogią biuro kėdę?“
Reguliuojamas sėdynės aukštis
Sėdynės aukštis turi būti nustatytas taip, kad pėdos stabiliai remtųsi į grindis, o šlaunys būtų maždaug lygiagrečios grindims. Keliai gali būti sulenkti maždaug stačiu arba šiek tiek didesniu kampu.
Kai stalas yra per aukštas ir jo negalima nuleisti, kartais tenka pakelti kėdę. Tokiu atveju pėdoms gali būti reikalinga atrama. Kojos neturėtų kabėti ore ar būti prispaustos prie sėdynės krašto.
Reguliuojamas sėdynės gylis
Atsisėdus ir atsirėmus į atlošą tarp sėdynės krašto ir pakinklių turėtų likti nedidelis tarpas. Per ilga sėdynė gali spausti kojas, o per trumpa – nepakankamai palaikyti šlaunis.
Reguliuojamas sėdynės gylis ypač svarbus, kai kėde naudosis skirtingo ūgio žmonės.
Juosmens atrama
Atlošas turi palaikyti natūralų apatinės nugaros dalies linkį. Svarbu ne vien tai, kad kėdė turėtų išgaubtą juosmens atramą, bet ir galimybė ją nustatyti tinkamame aukštyje bei gylyje.
Atrama neturėtų stipriai spausti nugaros. Jos paskirtis – suteikti palaikymą ir padėti sėdėti atsirėmus, o ne versti kūną išlaikyti vieną griežtą poziciją.
Porankiai
Tinkamai sureguliuoti porankiai leidžia atpalaiduoti pečius ir sumažina rankų bei viršutinės nugaros dalies apkrovą. Jie turėtų palaikyti dilbius, tačiau netrukdyti kėdei privažiuoti prie stalo.
Praktiškiausi yra reguliuojamo aukščio porankiai. Pažangesniuose modeliuose taip pat galima keisti jų plotį, gylį ir pasukimo kampą.
Atlošo judėjimo mechanizmas
Ergonominė kėdė neturėtų būti visiškai nejudanti. Sinchroninis ar panašus mechanizmas leidžia atlošui ir sėdynei prisitaikyti prie žmogaus judesių.
Atsilošimas, nedideli padėties pakeitimai ir svorio perkėlimas padeda išvengti ilgalaikio sėdėjimo vienoje statiškoje pozicijoje. Mechanizmo pasipriešinimas turėtų būti sureguliuotas pagal žmogaus svorį, kad atlošas nebūtų nei per laisvas, nei per sunkiai judinamas.
Kaip tinkamai suderinti stalą ir kėdę?
Net geriausi baldai nebus patogūs, jeigu bus netinkamai sureguliuoti. Darbo vietą rekomenduojama pradėti derinti nuo kėdės, o tik tada nustatyti stalo ir monitoriaus padėtį.
Dirbant sėdint
Pirmiausia nustatykite kėdės aukštį:
Atsisėskite iki pat kėdės atlošo.
Pėdas padėkite ant grindų arba pėdų atramos.
Sureguliuokite sėdynės gylį.
Juosmens atramą nustatykite ties natūraliu apatinės nugaros dalies linkiu.
Porankius pakelkite tiek, kad pečiai liktų atpalaiduoti.
Stalą nuleiskite maždaug iki alkūnių aukščio.
Klaviatūra ir pelė turėtų būti lengvai pasiekiamos, o alkūnės – laikomos arti kūno. Po stalu turi likti pakankamai vietos kojoms ir kėdei laisvai judėti.
Dirbant stovint
Pakėlus stalą, darbo paviršius vėl nustatomas maždaug alkūnių aukštyje. Pečiai turi likti nuleisti, o riešai – neužlaužti aukštyn ar žemyn.
Stovint nereikėtų nuolat remtis į stalą, persisverti ant vienos kojos ar palinkti prie monitoriaus. Svorį naudinga paskirstyti abiem kojoms, o padėtį kartkartėmis pakeisti.
Monitoriaus aukštį gali tekti koreguoti atskirai nuo stalviršio. Dėl to patogus sprendimas yra reguliuojamas monitoriaus laikiklis, leidžiantis ekraną pritaikyti tiek sėdimai, tiek stovimai padėčiai.
Kaip dažnai reikėtų keisti padėtį?
Vieno visiems tinkamo sėdėjimo ir stovėjimo grafiko nėra. Darbo pobūdis, fizinis pasirengimas ir ankstesni įpročiai gali labai skirtis.
Pradžioje galima kas valandą kelioms minutėms pakelti stalą ir dalį darbų atlikti stovint. Organizmui pripratus, stovėjimo laiką galima palaipsniui ilginti. Svarbiau ne tiksliai skaičiuoti minutes, o nelaukti, kol pradės skaudėti nugarą, sustings kaklas ar pavargs kojos.
Naudinga kaitalioti tris būsenas:
darbą sėdint;
darbą stovint;
trumpą judėjimą arba pasivaikščiojimą.
Net reguliariai naudojant pakeliamą stalą reikėtų daryti pertraukas, pajudinti rankas, pečius, kaklą ir keletą minučių pasivaikščioti.
Dažniausios darbo vietos įrengimo klaidos
Stalas pasirenkamas neatsižvelgiant į žmogaus ūgį
Ne visi reguliuojami stalai turi vienodą aukščio diapazoną. Ypač aukštam ar žemam žmogui standartinio reguliavimo gali nepakakti.
Kėdė pasirenkama tik pagal išvaizdą
Modernus dizainas dar nereiškia, kad kėdė bus patogi konkrečiam žmogui. Prieš perkant reikėtų išbandyti sėdynės gylį, juosmens atramą, porankius ir atlošo mechanizmą.
Visą dieną dirbama stovint
Ilgas stovėjimas taip pat gali varginti. Reguliuojamo aukščio stalo nauda atsiskleidžia tada, kai stovėjimas derinamas su sėdėjimu ir judėjimu.
Neatsižvelgiama į monitoriaus padėtį
Pakėlus stalą, monitorius gali likti per žemai. Tuomet žmogus stovėdamas palinksta į priekį, todėl darbo vieta tampa nepatogi, nors stalo aukštis nustatytas teisingai.
Dirbama tik nešiojamuoju kompiuteriu
Nešiojamojo kompiuterio ekranas ir klaviatūra yra sujungti, todėl sunku vienu metu tinkamai nustatyti ir ekrano aukštį, ir rankų padėtį. Ilgesniam darbui pravartu naudoti kompiuterio stovą, atskirą klaviatūrą ir pelę.
Patogi darbo vieta turi prisitaikyti prie žmogaus
Ergonomiška darbo vieta neturėtų versti žmogaus visą dieną išlaikyti vieną „tobulą“ pozą. Jos tikslas – suteikti atramą, palengvinti padėties keitimą ir leisti baldus pritaikyti prie atliekamos užduoties.
Reguliuojamo aukščio stalas suteikia daugiau judėjimo laisvės, o ergonominė kėdė padeda patogiai dirbti sėdint. Kai šie baldai parinkti ir sureguliuoti kartu, darbo vieta tampa lankstesnė, patogesnė ir tinkamesnė ilgesniam kasdieniam naudojimui.
„Inter Office“ reguliuojamo aukščio stalų pasirinkime galima rasti skirtingo dydžio ir komplektacijos sprendimų namų darbo vietoms bei biurams. Įmonė taip pat siūlo ergonomines kėdes, individualų baldų parinkimą, darbo vietų projektavimą ir biuro patalpų vizualizavimą. Baldus galima apžiūrėti ir išbandyti įmonės ekspozicijose Kaune ir Vilniuje.
Įmonės kontaktai, veiklos aprašymas ir galimybė pasidalyti savo patirtimi pateikiami UAB „Lietuvos meistrai“ kortelėje „AtradauLT“. Įmonės naujienas taip pat galima sekti „Inter Office“ „Facebook“ puslapyje.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar reguliuojamo aukščio stalas naudingas, jeigu stovint dirbama tik trumpai?
Taip. Reguliuojamo stalo paskirtis nėra priversti žmogų stovėti didžiąją darbo dienos dalį. Net trumpas padėties pakeitimas leidžia nutraukti ilgą nepertraukiamą sėdėjimą ir atlikti dalį užduočių kita kūno padėtimi.
Kaip nustatyti tinkamą stalo aukštį?
Dirbant klaviatūra stalviršis turėtų būti maždaug alkūnių aukštyje. Pečiai turi likti atpalaiduoti, alkūnės – arti kūno, o riešai – neužlaužti. Stalo aukštis atskirai nustatomas sėdimai ir stovimai padėčiai.
Ar stovėti visą darbo dieną yra geriau negu sėdėti?
Ne. Ilgas nepertraukiamas stovėjimas taip pat gali sukelti nuovargį ir diskomfortą. Patogiausia kaitalioti sėdėjimą, stovėjimą ir trumpą judėjimą.
Ar turint reguliuojamo aukščio stalą vis dar reikalinga ergonominė kėdė?
Taip. Didelė darbo dienos dalis paprastai praleidžiama sėdint. Tinkamai parinkta kėdė suteikia atramą nugarai, kojoms ir rankoms bei leidžia patogiau keisti sėdėjimo padėtį.
Kokios kėdės reguliavimo funkcijos svarbiausios?
Svarbiausios funkcijos – sėdynės aukščio ir gylio reguliavimas, tinkama juosmens atrama, reguliuojami porankiai bei prie žmogaus judesių prisitaikantis atlošo mechanizmas. Galvos atrama naudinga ne visiems, todėl ją reikėtų vertinti pagal individualius poreikius.
Kada reikalinga pėdų atrama?
Pėdų atrama reikalinga tuomet, kai sureguliavus kėdę pagal stalo aukštį pėdos nebesiekia grindų. Atrama turi leisti stabiliai padėti abi pėdas ir nespausti šlaunų sėdynės kraštu.
Ar vienu stalu ir kėde gali naudotis keli žmonės?
Taip, jeigu abu baldai turi pakankamą reguliavimo diapazoną. Bendroje darbo vietoje ypač naudinga stalo aukščio atminties funkcija, reguliuojamas kėdės gylis, juosmens atrama ir porankiai.
